Šienligė: sukėlėjai, simptomai ir gydymas

Kas sukelia alergiją žiedadulkėms ir ką daryti norint palengvinti simptomus?

Kai pavasarį pražysta gamta, žiedadulkėms alergiškiems žmonėms prasideda tokie simptomai kaip varvanti nosis, čiaudulys, niežulys, taip pat akių paraudimas ir ašarojimas. Šienligė (arba alergija žiedadulkėms) yra ne tik labiausiai paplitusi alergija pramoninėse šalyse, bet ir tipinė masinė liga. Nuo jos kenčia maždaug kas penktas žmogus.

Šienligė – tai organizmo alerginė reakcija į medžių, krūmų, žolių, javų ir laukinių žolių žiedų dulkes. Ji atsiranda todėl, kad imuninė sistema iš esmės nekenksmingas žiedadulkes įvertina kaip pavojingas. Tada organizme gaminami antikūnai, kurie kito kontakto metu sukelia alerginę reakciją, pavyzdžiui, bėgančią nosį ir jaukiančias akis.

Didžiausias krūvis organizmui – pavasarį ir vasarą

Grynai medicininiu požiūriu, šienligė yra alerginis nosies gleivinės uždegimas, vadinamasis rinitas. Nuo paprastos slogos šis uždegimas pirmiausia skiriasi savo sukėlėju – žiedadulkėmis. Todėl ji dar vadinama polinoze arba alergija žiedadulkėms.

Pavasarį ir vasarą žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia. Tačiau kai kurie pacientai šienligės simptomus jaučia dar ir rudenį.

Kas yra alerginė sloga?

Sąvoka „alerginė sloga“ apima įvairias alerginio tipo slogas, kurias sukelia ore esantys alergenai. Prie šių vadinamųjų aeroalergenų priskiriamos augalų žiedadulkės, namų dulkių erkutės, pelėsiniai grybai ir gyvūnų plaukai.

Šienligės sukėlėjai

Šienligė pasireiškia sezoniškai, priklausomai nuo žiedadulkių skraidymo. Kada kokios žiedadulkės įprastai skraido, galima pamatyti žiedadulkių kalendoriuje. Kada tiksliai alergiją sukeliantys augalai žydi, priklauso ir nuo oro sąlygų, todėl skirtinguose šalies regionuose šis laikas gali skirtis.

Žiedadulkių sezoną pradeda lazdynas ir alksnis, kurių pagrindinis sezonas prasideda vasario pabaigoje. Tačiau simptomai gali pasireikšti dar prieš prasidedant pagrindiniam žydėjimui ir jam pasibaigus. Apskritai pagrindinis šienligės sezonas trunka nuo balandžio iki rugsėjo. Švelniomis žiemomis ankstyvieji augalai problemų gali sukelti jau nuo sausio mėnesio. Priklausomai nuo oro sąlygų, vėlyvieji augalai žydi net iki spalio.

Žinomi šienligės sukėlėjai yra, pavyzdžiui: lazdynas, alksnis, tuopa, gluosnis, uosis, skroblas, beržas, bukas, ąžuolas, pušis, įvairios žolės, gyslotis, rugys, dilgėlė, kietis ir ambrozija. Kasdienė žiedadulkių prognozė informuoja apie esamą situaciją ore. Tai padeda geriau suplanuoti veiklą lauke ir vaistų vartojimą.

Šienligės simptomai

Alergija žiedadulkėms pasireiškia labai skirtingai. Štai klasikiniai simptomai, kuriais skundžiasi alergiški žmonės:

• Ašarojančios, niežtinčios ar patinusios akys / akių junginės uždegimas (konjunktyvitas)
• Niežtinti, bėganti arba užsikimšusi nosis ir nuolatinis čiaudulys
• Kosulys, deginimo ar niežėjimo pojūtis gerklėje
• Sunkus kvėpavimas ar net dusulys
• Galvos skausmas
• Miego sutrikimai arba bendras nuovargis
• Karščiavimas

Kaip ilgai ir stipriai pasireikš simptomai, priklauso nuo įvairių veiksnių: žiedadulkių kiekio ore, individualaus jautrumo ir laiko, kurį žmogus praleido aplinkoje, kurioje skraido žiedadulkės.

Alergijos žiedadulkėms diagnozavimas

Įtarus šienligę, reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą. Gydytojas dažnai jau po išsamios anamnezės (ligos istorijos surinkimo) gali įvertinti, ar tai šienligė – tam jis išklausinėja apie ligos eigą ir jaučiamus simptomus.

Daugeliu atvejų diagnozei nustatyti pakanka šio pokalbio. Tačiau norint išsiaiškinti konkrečius sukėlėjus (alergenus), vien to neužtenka. Žiedadulkių kalendorius gali būti viena iš gairių, tačiau tiksliausią atsakymą duoda odos testai bei kraujo tyrimas, ieškant antikūnų prieš žiedadulkių baltymus. Įtariant polinozę, dažniausiai atliekami dūrio odos testai (angl. Prick test) ir intrakutaniniai (poodiniai) testai.

Šienligės gydymas

Norint palengvinti būklę sergant šienlige, naudojami vaistai – vadinamieji antihistamininiai preparatai, kurie trumpam nuslopina simptomus. Antihistamininiai vaistai pacientams paprastai padeda labai greitai, nes jie blokuoja uždegiminės medžiagos histamino poveikį. Dėl to ūmūs simptomai atsitraukia. Tačiau ilgalaikio pagerėjimo šie vaistai nesuteikia – jie kovoja išskirtinai tik su šienligės simptomais. Be to, vartojant antihistamininius vaistus, galima susidurti su žinomais šalutiniais poveikiais.

Desensibilizacija gali padėti ilgalaikėje perspektyvoje

Ilgalaikį pagerėjimą gali suteikti specifinė imunoterapija, dar vadinama desensibilizacija arba hiposensibilizacija. Ji leidžia gydyti pačią šienligės priežastį, o ne tik malšinti simptomus. Gydymo metu pacientui reguliariais intervalais suleidžiamas arba duodamas alergenas – iš pradžių labai mažomis dozėmis, vėliau dozė didinama. Taip imuninė sistema, sėkmės atveju, pamažu praranda per didelį jautrumą tam alergenui. Šis gydymas gali trukti iki trejų metų ir geriausiai veikia vaikus bei paauglius. Suaugusiesiems gydymas taip pat yra perspektyvus, ypač jei imunoterapija pradedama per pirmuosius kelerius metus nuo šienligės atsiradimo.

Jei alergijos nėra tinkamai gydomos, jos turi tendenciją stiprėti arba plėstis. Laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią uždegiminių procesų perėjimui iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius kvėpavimo takus (bronchus) – tai padeda išvengti alerginės astmos išsivystymo.

Prevencinės priemonės esant šienligei

Kad simptomai būtų bent kiek švelnesni, alergiški žmonės gali imtis įvairių prevencinių priemonių. Pavyzdžiui, naudojant nosies dušelę ryte ir vakare galima prižiūrėti ir išvalyti nosies gleivinę. Taip pat reikėtų stebėti žiedadulkių prognozes ir esant dideliam jų kiekiui ore stengtis nebūti lauke. Be to, kasdienybėje verta laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

• Plaukite plaukus vakare, kad pašalintumėte per dieną juose susikaupusias žiedadulkes.
• Pakeiskite drabužius, kuriais vilkėjote lauke, prieš įeidami į miegamąjį (ir nelaikykite jų ten).