Vaikų alergijos: priežastys, simptomai ir gydymas

Iš kur atsiranda alergijos vaikams ir ar tėvai gali joms užkirsti kelią?

Alergijos jokiu būdu nėra tik paauglių ir suaugusiųjų problema. Vis dažniau vaikai taip pat kenčia nuo imuninės sistemos perteklinės reakcijos į iš esmės nekenksmingas medžiagas. Sveikatos tyrimai rodo, kad maždaug kas ketvirtas ar penktas vaikas yra alergiškas, ir ši tendencija auga.

Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo alergijų ateityje, tėvai gali imtis įvairių priemonių. Ypatingai nėštumo ir žindymo laikotarpiu egzistuoja įvairios sveikatos rekomendacijos, padedančios išvengti alergijų vystymosi. Kita vertus, didelį vaidmenį vaidina ir genetika - šeimoje esantis polinkis pastebimai padidina alergijos tikimybę.

Pastebėję įtariamus alergijos simptomus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją. Tik greitai nustačius diagnozę, galima greitai pradėti ir gydymą. Galioja taisyklė: kuo trumpiau pacientas serga alergija, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus efektyvus ir suteiks ilgalaikių rezultatų.

Vaikų alergijų priežastys

Alergija – tai imuninės sistemos veiklos sutrikimas, kuomet įprasta ir nepavojinga medžiaga įvertinama kaip svetimkūnis ir prieš ją klaidingai pradedami gaminti antikūnai (gydytojai tai vadina sensibilizacija). Kito kontakto metu imuninė sistema šią medžiagą jau laiko pavojinga ir antikūnai ją užpuola. To pasekmė – išsiskiria medžiaga histaminas, sukeliantis klasikinius alergijos simptomus, tokius kaip bėganti nosis ir niežtinčios akys.

Iš esmės vaikai reaguoja į tuos pačius alergenus kaip ir suaugusieji. Labai dažnos yra alergijos žiedadulkėms (šienligė), kvėpavimo takų alergijos bei kiti įvairūs sukėlėjai:

• Žiedadulkės

• Pelėsiniai grybai

• Namų dulkių erkutės

• Gyvūnų plaukai

• Maisto produktuose esančios medžiagos (pvz., karvės pieno ar vištos kiaušinio baltymas)

Ar vaikas susirgs alergija, priklauso ir nuo paveldimo polinkio. Jei vienas iš tėvų yra alergiškas, vaiko jautrumo (sensibilizacijos) tikimybė siekia nuo 20 iki 40 procentų. Jei alergiški abu tėvai, ši tikimybė padvigubėja.

Vaikų alergijos simptomai

Vaikų alerginės reakcijos pasireiškia įvairiais simptomais, iš kurių kai kurie yra labai panašūs į peršalimą, todėl reikėtų vertinti situaciją atidžiai. Įtarti alergiją verta tuomet, kai simptomai kartojasi tam tikrais metų laikais.

Galimi simptomai:

• Užsikimšusi nosis

• Čiaudulys

• Priepuolinis kosulys

• Niežtinčios, raudonos, sudirgusios akys

• Švokštimas kvėpuojant arba dusulys

• Odos problemos ir niežulys (atopinis dermatitas)

• Virškinamojo trakto sutrikimai

Alerginė ar paprasta sloga? Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį

Tėvai dažnai klausia, ar tai tik paprasta sloga, ar jau alergija, ypač kai mažųjų nosis bėga nuolat (vaikai peršalimu gali sirgti net 10–12 kartų per metus).

Išskyros gali padėti suprasti skirtumą: esant alerginei slogai, jos dažniausiai yra visiškai skaidrios ir vandeningos, o persišaldžius – tirštos. Įprasta sloga praeina po savaitės, o alerginė trunka ilgiau. Be to, alerginė sloga suintensyvėja, kai padidėja kontaktas su ją sukeliančiu alergenu.

Vaikų alergijos diagnozavimas

Tėvai turėtų rimtai vertinti galimą alergiją nuo pat pradžių. Patikimą diagnozę nustatys vaikų arba šeimos gydytojas, besispecializuojantis alergologijoje. Eidami į vizitą, būtinai pasiimkite vaiko sveikatos istorijos knygelę, kurioje yra ankstesnių profilaktinių tikrinimų rezultatai. Kuo anksčiau ir tiksliau bus nustatyta, koks alergenas sukelia problemų, tuo greičiau ir tikslingiau bus galima pradėti gydymą.

Alergenui nustatyti naudojami įvairūs tyrimo metodai, pavyzdžiui, dūrio odos testai arba kraujo tyrimai. Kūdikiams ir mažiems vaikams gydytojai klasikinio odos testo dažnai neatlieka, nes mažiesiems pacientams jis yra nemalonus.

Vaikų alergijos gydymas

Alergijos gydymas susideda iš trijų pagrindinių dalių:

1. Alergenų vengimas (stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti kontaktą su sukėlėju).

2. Simptomų gydymas vaistais.

3. Hiposensibilizacija.

Nustačius diagnozę, tėvai pirmiausia turėtų pasistengti apsaugoti vaiką nuo alergeno. Su maistu tai padaryti lengviau, tačiau su žiedadulkėmis ar pelėsiu – daug sunkiau, nes jie dažnai patenka ir į patalpas. Jei vaikas alergiškas žiedadulkėms, gali padėti atostogų planavimas pagal žiedadulkių kalendorių, plaukų plovimas prieš miegą ir nosies gleivinės valymas nosies plovimais bei druskos pagrindo purškalais. Tėvai taip pat gali naudoti priežiūros nosies purškalus, kurie nesukelia pripratimo – jie tinka tiek prevencijai, tiek pasireiškus pirmiesiems simptomams.

Simptomams lengvinti gali būti naudojami antialerginiai vaistai (pavyzdžiui, antihistamininiai preparatai). Tai palengvina kasdienybę ir sugrąžina ramų miegą, tačiau toks gydymas veikia tik trumpą laiką ir neužtikrina ilgalaikio pasveikimo.

Hiposensibilizacija gali atnešti pagerėjimą

Norėdami pasiekti ilgalaikių rezultatų, tėvai turėtų pasitarti su gydytoju dėl hiposensibilizacijos (specifinės imunoterapijos). Šis metodas teigiamai veikia alergijos eigą ir sumažina simptomus. Šis gydymas tinka vaikams maždaug nuo penkerių metų amžiaus.

Kadangi vaikų alergijos bėgant laikui linkusios keistis, tėvai turėtų reguliariai lankytis su vaiku pas alergologą kontroliniams patikrinimams.

Vaikų alergijų prevencija

Nors alergiškų tėvų vaikams rizika yra didesnė, tėvai vis tiek gali imtis veiksmų jai sumažinti. Svarbu dar prieš vaiko gimimą ir pirmaisiais jo gyvenimo metais laikytis šių alergologų rekomendacijų:

• Rūkymo atsisakymas: Abu tėvai turėtų nerūkyti nėštumo metu ir po vaiko gimimo. Taip pat reikėtų saugoti vaiką nuo pasyvaus rūkymo už šeimos ribų.

• Teisinga mityba: Nėštumo, žindymo laikotarpiu ir pirmaisiais kūdikio metais ypač svarbi subalansuota mityba, patenkinanti motinos ir vaiko poreikius.

• Žindymas: Jei įmanoma, pirmus 4–6 mėnesius kūdikį reikėtų maitinti tik motinos pienu, o papildomą maitinimą atidėti iki septinto mėnesio. Jei žindyti nepavyksta, rizikos grupės vaikams reikėtų rinktis specialų, hipoalerginį pieno mišinį (vadinamą HA mišinį). Reikėtų vengti sojos pagrindu pagamintų mišinių.

• Svorio kontrolė: Motinos antsvoris gali paskatinti vaikų alergijų vystymąsi, todėl prieš planuojant nėštumą rekomenduojama sureguliuoti svorį. Vaikų antsvoris taip pat didina astmos riziką, todėl tėvai turėtų rūpintis sveika vaiko mityba ir patys rodyti gerą pavyzdį.

• Gyvenamoji vieta ir vėdinimas: Jei įmanoma, bent jau kol vaikai yra maži, juos reikėtų auginti vietovėje, kurioje yra mažas eismo intensyvumas. Reguliarus trumpas, bet intensyvus patalpų vėdinimas (vadinamasis Stoßlüften) apsaugo nuo per didelės drėgmės ir pelėsio dauginimosi.

• Augintiniai: Šuo namuose dažnu atveju nedidina alergijos rizikos. Kitaip yra su katėmis - jų plaukai gali paskatinti alergijos pasireiškimą.