Alergija - kas padeda kenčiantiems nuo jos?

Atsiradus alergijos simptomams, visi tikisi greitos pagalbos. Alergenų vengimas gali suteikti palengvėjimą sunkių fazių metu. Būklę pagerinti gali ir vaistai, vadinamieji antihistamininiai preparatai. Tačiau jie padeda tik trumpalaikėje perspektyvoje. Tuo tarpu tie, kurie nori pasiekti ilgalaikį alergijos pagerėjimą, turi kovoti su pačia alergijos priežastimi - taikant hiposensibilizaciją.

Alergenų vengimas - pirmasis pasirinkimas

Vengti alergeno, bent jau teoriškai, yra paprasčiausias būdas išvengti alerginės reakcijos. Alergenų vengimas (taip pat vadinamas ekspozicijos profilaktika) yra paprasta priemonė greitai ir pastebimai palengvinti alergijos simptomus.

Alergenų vengimas esant skirtingiems alergijų tipams

Esant maisto alergijoms, sąmoningai jų vengti yra palyginti lengva. Maistui alergiški žmonės prieš kiekvieną pirkimą turėtų atidžiai ištirti produktų sudėties sąrašą ir atsisakyti vartoti alergiją sukeliančias medžiagas.

Kitaip yra su inhaliacinėmis alergijomis, tokiomis kaip šienligė, alergija namų dulkių erkutėms ir pelėsiniams grybams. Vengti alergenų šiuo atveju nėra taip paprasta, nes tam tikrais metų laikais jie nekontroliuojamai skraido ore. Alergijos žiedadulkėms atveju žiedadulkių kalendoriai ir aktualios žiedadulkių prognozės padeda įvertinti ūmią alergijos riziką. Kitais atvejais pagrindinis žodis yra prevencija. Daugelis kasdienių patarimų padeda sumažinti apkrovą organizmui.

Alergenų vengimo pliusai ir minusai

Alergenų vengimas yra geriausias pasirinkimas, kai reikia skubiai palengvinti simptomus. Teigiamas pagerėjimas pasireiškia greitai, taip pat nereikia bijoti šalutinių poveikių. Tačiau, ypač šienlige sergantiems pacientams, kasdieniame gyvenime yra sunku visiškai išvengti alergenų: tai gali sukelti gana didelių apribojimų kasdienybėje. Be to, tikėtis ilgalaikio alergijos būklės pagerėjimo vien tik dėl to nereikėtų.

Medicinos priemonės kaip pasiteisinęs būdas alergijos simptomams lengvinti

Jei inhaliacinės alergijos simptomai yra silpnai išreikšti, alergiškiems žmonėms nebūtina iškart griebtis vaistų. Vietoj to, suvaldyti simptomus gali padėti medicinos priemonės.

Nosies plovimas naudojant nosies plovimo sistemą ir nosies plovimo druską natūraliu būdu išvalo ir išlaisvina kvėpavimo takus nuo žiedadulkių. Čia galioja taisyklė: kas nori reguliariai plauti nosį, ruošdamas plovimo tirpalą turėtų rinktis produktą, kuris yra gerai toleruojamas ir ilgalaikio naudojimo metu, pavyzdžiui, Emsan® nosies plovimo druska.

Medicinos priemonių pliusai ir minusai

Nosies purškalai, nosies tepalai bei nosies plovimas su nosies plovimo druska yra gera alternatyva sergant šienlige ar turint alergiją namų dulkėms. Nosies plovimas gali padėti švelniai pašalinti žiedadulkes ar dulkes iš nosies gleivinės ir suteikti palengvėjimą. Tačiau, kaip ir vaistų atveju, medicinos priemonės tik palengvina simptomus. Alergijos jos neišgydo.

Simptominis alergijos gydymas vaistais

Ūmūs alergijos simptomai, tokie kaip varvanti nosis ir sudirgusios akys, gali būti valdomi ir vaistais. Priklausomai nuo naudojamos veikliosios medžiagos, alerginės reakcijos yra arba susilpninamos, arba netgi visiškai sustabdomos. Taip pat išskiriamos skirtingos vartojimo formos:

Vietinio poveikio vaistai

Vietinio poveikio vaistai naudojami išskirtinai išoriškai ir malšina nusiskundimus lokaliai. Prie vietinio poveikio vaistų priskiriami, pavyzdžiui, nosies purškalai, odos kremai, astmos purškalai arba akių lašai. Vietinės priemonės dažnai suveikia jau po kelių minučių ir pasižymi mažomis šalutinių poveikių rizikomis.

Sisteminiai vaistai

Sisteminiai vaistai, priešingai, yra vartojami tablečių pavidalu arba švirkščiami injekcijomis. Jie, kitaip nei vietinio poveikio priemonės, veikia visame organizme. Poveikis paprastai prasideda maždaug po valandos ir trunka iki 24 valandų.

Antihistamininiai vaistai ar kortizonas

Kaip veiklioji medžiaga dažniausiai naudojami antihistamininiai vaistai arba kortizonas. Antihistamininiai vaistai blokuoja signalinės medžiagos histamino prisijungimo vietas ir taip slopina alerginę reakciją. Jie yra labai paplitę tarp alergiškų pacientų ir parduodami tik vaistinėse. Kortizono preparatai veikia prieš uždegimą. Naudojant lokaliai, šalutinis poveikis taip pat yra nedidelis.

Medikamentinio gydymo pliusai ir minusai

Alergijos vaistų poveikis pasireiškia palyginti greitai, todėl nemalonūs ir varginantys simptomai greitai sumažėja. Kaip ir vartojant visus vaistus, gali pasireikšti šalutinis poveikis. Be to, antialerginiai ir vietinio poveikio vaistai malšina tik simptomus, bet ne priežastį. Todėl ilgalaikio alergijos ligos pagerėjimo nesulaukiama.

Hiposensibilizacija kovoja ir su priežastimi

Venintelis gydymas, kuris kovoja ir su pačia alergijos priežastimi, yra hiposensibilizacija, dar vadinama specifine imunoterapija (SIT) arba desensibilizacija. Jos metu alergiškiems pacientams ilgą laiką, dažniausiai kelerius metus, skiriami nedideli kiekiai to sukėlėjo, kuriam jų organizmas yra alergiškas. Dozė palaipsniui didinama, kad imuninė sistema priprastų prie šios medžiagos.

Desensibilizacija gali tvariai sumažinti imuninės sistemos perteklinę reakciją ir ilgalaikėje perspektyvoje pagerinti gyvenimo kokybę. Sėkmingi rezultatai buvo įrodyti esant skirtingoms alergijoms, įskaitant šienligę, taip pat alergijas medžių ar žolių žiedadulkėms.

Hiposensibilizacijos pliusai ir minusai

Gydymas trunka palyginti ilgai - nuo 3 iki 5 metų, tačiau tai yra vienintelis gydymo būdas, suteikiantis vilties dėl ilgalaikio pagerėjimo.

Kasdieniai patarimai kovai su alergijos simptomais

Sakoma, kad geriau apsisaugoti nei gydyti. Teisingi patarimai padeda alergiškiems žmonėms nuo pat pradžių suvaldyti alergijos sukeliamą naštą arba kovoti su ja natūraliai. Ypač žiedadulkėms alergiški žmonės gali daug nuveikti patys:

• Garų vonelės ir inhaliacijos drėkina nosies gleivinę ir taip malšina sudirgimą.
• Esant niežtinčioms, sudirgusioms akims, palengvėjimą gali suteikti drėgnas, vėsus skudurėlis.
• Žiedadulkės ir žiedų dulkės įstringa drabužiuose ir plaukuose, todėl reikėtų bent kartą per dieną nusiprausti po dušu bei išsivėdinti plaukus, o dėvėtų drabužių nenusirengti ir nelaikyti miegamajame.
• Mieste žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia vakare, o kaime - ryte. Todėl vėdinti kambarius reikėtų visada tuomet, kai žiedadulkės neskraido taip stipriai. Žiedadulkių filtras languose sulaiko bent dalį jų.
• Sportuojantiems žmonėms tai tikrai lengva, bet efektyvu: esant didelei žiedadulkių koncentracijai, treniruotes reikėtų perkelti į vidų, taip pat treniruočių intensyvumas turėtų būti mažesnis nei esant mažam žiedadulkių kiekiui ore.
• Atostogoms rekomenduojami mažai žiedadulkių turintys regionai, pavyzdžiui, kalnai ir jūra.
• Žiedadulkių sezono metu lygius paviršius reikėtų dažnai valyti drėgnu būdu. Todėl reguliariai drėgnai valykite grindis, valykite baldus ir paloges.
• Alergiški žmonės, jei įmanoma, turėtų atsisakyti minkštų baldų ir kilimų. Jei kilimai yra, dulkių siurblys prireikus gali būti aprūpintas žiedadulkių filtru.
• Kontaktinius lęšius nešiojantys asmenys, esant stipriam žiedadulkių skraidymui, turėtų verčiau rinktis akinius. Tai tausoja ir taip sudirgusias akis bei papildomai apsaugo jas nuo žiedadulkių.

Kaip sveika mityba veikia šienligę

Tyrimai rodo, kad sveika mityba gali teigiamai paveikti šienligės simptomų sunkumą. Kas maitinasi subalansuotai, vartoja pakankamai omega-3 riebalų rūgščių bei antioksidantų ir, be to, geria daug vandens, tas stiprina savo imuninę sistemą. Todėl kiekvieno alergiško žmogaus valgiaraštyje turėtų būti vaisiai, daržovės, žuvis, alyvuogių aliejus ir riešutai.

Ką daryti ištikus anafilaksiniam šokui?

Sunkiausia alergijos forma yra anafilaksinis šokas. Kadangi negydomas jis blogiausiu atveju gali baigtis mirtimi, ištikus alerginiam šokui būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Gydytojas gali gydyti alerginę reakciją skubios pagalbos vaistais, o sunkiais atvejais – atlikti dirbtinį kvėpavimą.

Alergiški žmonės, kurie jau kartą buvo patyrę anafilaksinį šoką, visada su savimi turėtų turėti anafilaksijos skubios pagalbos rinkinį ir būti apmokyti, kaip juo naudotis. Skubios pagalbos rinkinys gali būti panaudotas vos tik įvykus kontaktui su alergenu, siekiant laimėti laiko, kol atvyks greitoji pagalba. Suaugusiesiems dažniausi alerginio šoko sukėlėjai yra vabzdžių nuodai ir vaistai, tuo tarpu vaikams - maisto produktai, pavyzdžiui, žemės riešutai.

Mūsų svetainėje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturi daryti įtakos skaitytojo apsisprendimui įsigyjant ir/ar vartojant maisto papildus, vaistus ar kitas medicinos priemones. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Visais sveikatos klausimais konsultuokitės su jus gydančiu gydytoju. Straipsnyje pateikta informacija nėra skirta reklamuoti vaistus ar medicinos priemones. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu info@laudata.lt arba svetainėje nurodytais kontaktais.