Staigus klausos praradimas: kas tai ir ką daryti?

Staigus klausos praradimas – tai būklė, kai klausa suprastėja per nepaprastai trumpą laiką, kartais tiesiog akimirksniu. Garsai gali imti skambėti prislopintai, iškraipytai arba lyg su aidu, o kartais negirdite visai nieko. Dažnai tai vadinama „staigiu kurtumu", nors toks pavadinimas ne visada tikslus – klausa gali sumažėti tiek iš dalies, tiek visiškai. Papasakosime, kas yra staigus klausos praradimas, kaip jį atpažinti, kokios galimos priežastys ir ką daryti, jei tai nutiko jums. Taip pat pasidalinsime patarimais, kaip jo išvengti.

Kas yra staigus klausos praradimas?

Tai staigus kurtumas ar klausos susilpnėjimas, pasireiškiantis per kelias minutes ar net sekundes. Kartais tai nutinka miegant, ir žmogus pastebi tai tik pabudęs. Dažniausiai nukenčia tik viena ausis. Šaltinio teigimu, kasmet ši būklė ištinka apie 8 žmones iš 100 000.

Kaip atpažinti staigų klausos praradimą?

Būdingiausi požymiai:

• garsai skamba prislopintai ar iškraipytai;
• viena ausis nustoja girdėti (sunkiais atvejais – visiškai);
• toje ausyje išnyksta gebėjimas nustatyti, iš kur sklinda garsas;
• atsiranda spengimas ausyse – dažniausiai skambėjimas, bet gali būti ir ūžesys, dūzgimas ar švilpimas;
• maždaug kas trečiam žmogui prisideda pusiausvyros sutrikimai – nuo lengvo galvos svaigimo iki stipraus svaigulio su pykinimu;
• jaučiamas spaudimas ar pilnumo pojūtis ausyje.

Ar gali nukentėti abi ausys?

Beveik visada nukenčia tik viena ausis – abiejose vienu metu klausa pablogėja itin retai. Bet net ir vienos ausies klausos netekimas gerokai apsunkina kasdienybę, ypač todėl, kad tampa sunku suprasti, iš kurios pusės sklinda garsas.

Staigaus klausos praradimo priežastys

Tiksli priežastis ne visada aiški, tačiau žinoma nemažai veiksnių, galinčių jį sukelti:

• galvos trauma, pažeidžianti vidinę ausį;
• staigus slėgio pokytis, pavyzdžiui, nardant ar skrendant lėktuvu;
• sunkios infekcijos, tokios kaip meningitas;
• virusinės infekcijos;
• klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio, kurio galima išvengti naudojant tinkamus ausų kamštukus.

Stresas:

Stresas gali netiesiogiai paveikti klausą, sutrikdydamas kraujotaką ausyje arba apskritai susilpnindamas organizmo atsparumą. Tiesiogine priežastimi jis tampa retai, tačiau gali padaryti organizmą pažeidžiamesnį įvairioms sveikatos problemoms.

Peršalimas:

Užloga nosis ar vidurinės ausies uždegimas peršalimo metu taip pat gali laikinai pabloginti klausą, tačiau tai nelaikoma staigiu klausos praradimu, nes nepažeidžiama vidinė ausis ar klausos nervas. Pasveikus nuo peršalimo, klausa paprastai grįžta savaime.

Kitos priežastys:

Virusai, kraujotakos sutrikimai, imuninės sistemos problemos. Kai aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, staigų klausos praradimą gali sukelti virusinės infekcijos, kraujotakos sutrikimai ar imuninės sistemos problemos. Savo vaidmenį gali suvaidinti ir tokios ligos kaip Laimo liga ar sifilis. Jei pastebėjote staigaus klausos praradimo požymių, kreipkitės į gydytoją specialistą tikslios diagnozės.

Ar staigus klausos praradimas laikinas, ar visam laikui?

Maždaug trečdaliui žmonių klausa visiškai atsistato ir be gydymo.

Kitam trečdaliui klausa atsistato tik iš dalies – tam tikras klausos sutrikimas išlieka.

Likusiam trečdaliui klausa neatsistato visai.

Dažniausiai pagerėjimas įvyksta per pirmąsias kelias savaites. Praėjus 3–6 mėnesiams, tolesnis pagerėjimas mažai tikėtinas. Pusiausvyros sutrikimai ir spaudimo jausmas ausyje dažniausiai išnyksta, o spengimas ausyse gali likti visam laikui.

Ką pasakoja patys pacientai apie pirmuosius požymius?

Daugelis pacientų simptomus pastebi iškart: garsai skamba kitaip, iškraipytai ar prislopintai, kartais atsiranda aidas. Spengimas ausyse ir spaudimo pojūtis dažnai būna ženklas, kad vyksta kažkas rimto. Dažnai kartu jaučiamas ir galvos svaigimas ar pojūtis, tarsi žemė slystų iš po kojų.

Gyvenimas su staigiu klausos praradimu

Vienos ausies klausos netekimas dažnai tampa nemažu socialiniu ir emociniu iššūkiu. Sunkiau suprasti, iš kur sklinda garsas, o triukšmingoje aplinkoje – atskirti pašnekovo balsą. Spengimas ausyse gali trikdyti miegą. Dalis žmonių, patyrusių dalinį klausos praradimą, ima nerimauti dėl sveikosios ausies, tačiau, laimei, kita ausis beveik niekada nenukenčia. Vis dėlto verta laiku gydyti bet kokias ausų infekcijas ir saugoti ausis nuo triukšmo – pavyzdžiui, einant į koncertą ar festivalį, verta pasiimti ausų kištukus.

Ką daryti, jei ištiko staigus klausos praradimas?

Reaguokite greitai. Jei staiga prarandate klausą vienoje ausyje, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausią skubios pagalbos priėmimo skyrių. Kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė atgauti klausą.

Tyrimai. Pirmiausia patikrinama, ar priežastis nėra paprasta, pavyzdžiui, peršalimas ar ausų siera. Jei aiškios priežasties nerandama, siunčiama pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją klausos tyrimams, kraujo tyrimams, o prireikus – ir MRT.

Gydymas. Jei priežastis lieka neaiški, per pirmąsias 10–14 dienų dažniausiai skiriami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip prednizolonas ar prednizonas.

Klausos aparatai. Jei klausos praradimas išlieka ir yra sunkus, gali padėti klausos aparatas, nors jis veikia prasčiau, kai pažeista tik viena ausis.

Reabilitacija ir pagalba. Gydytojas specialistas gali padėti prisitaikyti prie kasdienybės ir susitvarkyti su emocine šio pokyčio puse. Pagalbos gali suteikti ir kurtiesiems bei neprigirdintiems skirtos organizacijos.

Šaltinis: KNO